kušlus

kušlùs, -ì adj. (4) žr. kušlas: 1. To kaimo visos mergos kušlios Vv. 2. N, [K] Kušlūs rugiai R310. Kušli žolė MŽ. 3. Arklys, toks kušlus būdamas, daug nepaveš Kltn.